Dainava

Pirmai pradžiai pateikiam Naujosios Zelandijos Orientavimosi sporto federacijos strateginį vystymo planą 2009 – 2012 metams. Norėdami peržiūrėti, spauskite ČIA

Vėlesniuose straipsniuose apžvelgsime galimas Lietuvos OS strategines kryptis.

Gyvenime mes dažnai eikvojame energiją darbams, kurie tik kosmetiškai pakoreguoja situaciją, o esmę palieka tą pačią. Radę džiūstantį medį, bandome priklijuoti prie šakų lapus, arba nudažyti žalia spalva jau sudžiuvusius. Kai tuo tarpu galbūt tereikia medį palaistyti, ar persodinti į derlingą dirvą.

Šis straipsnis yra asmeninė nuomonė ir nepretenduoja į absoliučios tiesos kategoriją. Jis skirtas giliau pažvelgti į priežasčių ir pasekmių pasaulį orientavimosi sporto kontekste. Tai bandymas iš esmės suvokti principus sąlygojančius organizacijos/organizmo progresą ar nykimą.

Šis straipsnis tai tik pirmas bandymas truputėlį praplėsti akiratį, pagalba taikliau nusitaikyti. Tie kurie skaitys jį galvodami kodėl tai turėtų neveikti – garantuoju jog be didelio vargo galės pasiekti, kad tai neveiktų, juk tai nėra sudėtinga. Šis straipsnis neskirtas nevykėliams.

O tiems, kurie siekia, praktikoje ieško būdų, kaip padaryti jog orientacinio judėjimas progresuotų, taptų populiaresnis, manau šios mintys duos naudos.

Straipsnio pradžioje pateiksiu logines prielaidas, o vėliau remiantis jomis ir pasiūlymus. Tikiuosi jog skaitant šią minčių ir argumentų išklotinę kiekvienam iš Jūsų kils savų idėjų kaip taikliau išnaudoti energiją orientavimosi sporto populiarinimui.

Jei norime apibūdinti kokios nors organizacijos ar sporto veiklą kriterijais sėkmingas ar ne, dažniausiai naudojame tokius rodiklius kaip:

• ar tai populiaru;
• ar kuria naudą visuomenei (senai suformuotų vertybių kontekste)
• ar pasiekia aukščiausių rezultatų, nustatytų tikslų.

Pabandysime pažiūrėti į Lietuvos orientavimosi sportą vertindami aukščiau paminėtus rodiklius. Pradėsime nuo vieno iš kertinių, kuris įtakoja ir sekančius – tai populiarumas. Aišku jog atsakyti į klausimą ar kažkas yra  populiarus galima tik palyginimo būdu  - pvz. lyginant absoliutų skaičių, arba lyginant analogišką geriausią atitikmenį tam tikrame kontekste. Kaip kontekstą vertiname Lietuvą. 1300 organizacijos narių, lyginant su 3.000.000 šalies gyventojų manau reiškia – nepopuliarus. Lyginant analogišką geriausią atitikmenį pvz. krepšinį, manau rezultatas tas pats – nepopuliarus. O žiūrint paprastai, mūsų yra ne daugiau 500 žmonių, kuriuos būtų galima pavadinti orientacininkais.

Jei jau pirmieji palyginimai nedavė džiugaus rezultato, belieka pasinaudoti dar vienu palyginimo metodu, t.y. per laiko vienetą įvykęs pokytis. Pokytis (populiarumo kontekste) šiuo atveju apibūdinamas kaip organizacijos narių didėjimas arba mažėjimas per laiko vienetą. Teigiamas pokytis liudytų jog organizacija juda link norimo vertinimo (tampa populiaresnė), neigiamas – atvirkščiai. Remiantis tik statistiniais duomenimis, tenka pripažinti, jog antras variantas labiau tinka šiandieniniai OS situacijai Lietuvoje apibūdinti. Net nesigilinant į statistinius paskutinių metų duomenis, ir prisiminus postkomunistinį didįjį orientacininkų skrydį per Baltijos jūrą dalyvauti O-Ringen’o varžybose, kur Lietuvių vienaip ar kitaip dalyvaujančių OS varžybose buvo apie 1000 žmonių bei palyginus su dabartiniu 1200 bendru skaičiumi, suprasime jog per paskutinius 20 metų mūsų gretos realiai padidėjo 200 žmonių – po 10 žmonių per metus . Tai pateikiu ne dėl to jog norėčiau kažką sukritikuoti, ir tikiu kad sugalvotume daugybę priežasčių kodėl nebuvo galima pasiekti geresnių rezultatų ir kad šitas rezultatas yra labai geras palyginus su galėjusiu įvykti labai blogu. Tiesiog noriu, kad pažvelgtume faktams į akis. Nes tai vienintelis kelias ateityje daryti teisingus sprendimus.

Klausimas, o ką galime padaryti, kad organizacija būtų populiaresnė – automatiškai reiškia norą jog narių daugėtų (narių plačiąja prasme).  Žinant jog narių daugėjimo prielaidą kuria pirmiausia tie kurie jau esa nariais, kyla klausimas – kodėl jie to nori ar turėtų norėti – nes tai ir yra varomoji jėga dedant pastangas. Keletas galimų priežasčių:

• nuo padidėjusio dalyvių kiekio gerėtų renginių kokybė, t.y. sąlygų sau gerinimas;
• natūralus noras priklausyti kuo didesnei organizacijai (bandai/grupei), t.y. vėl dėl savęs;
• didesnė tikimybė turėti stipresnių sportininkų; o kam gi patinka priklausyti silpnų grupei?
• noras priklausyti tokiai organizacijai, kuri pagal visuomenėje priimtus populiarius kriterijus yra geresnė (stipresnė) už kitas;
• noras pasidalinti tuo gėriu su kuo daugiau žmonių, t.y. noras duoti;

Komentuodami paskutinį argumentą paklaustume, o kodėl kiti turėtų patikėti jog tai gėris? Keli atsakymo variantai:

• OS sąlygoja harmoningą fizinio kūno ir protinių gebėjimų vystymąsi;
• žmogus tampa sveikesnis;
• sudaro prielaidas šeimos vertybių išlaikymui ir puoselėjimui;
• vaikams vidinių asmenybės poreikių bręstant realizavimas –  ugdo savarankiškumą, iniciatyvumą, mokina bendrauti su gamta, suteikia galimybę realizuoti save;
• vaikams – fizinių asmenybės poreikių bręstant realizavimas – įvairūs žaidimai, slidinėjimas, bėgimas, plaukimas.

Dabar kiekvienas sau pagalvokime kaip suprantame savoką kuri turėtų apibrėžti tūrį – dėžė. Kokį dydį įsivaizdavote? Tik atsakykite sau sąžiningai. Tai greičiausiai neturėtų būti didesnis daiktas kaip 1 kubinis metras. O dabar savoka – konteineris. Norėdami sutalpinti didesnį daiktą, ko gero labiau pasitikėtume savoka konteineris, ir negaištumėte laiko ties dėže.

Daugelis aukščiau išvardintų orientavimosi sportą apibūdinančių teiginių niekaip netelpa į sporto sampratos rėmus. Manyčiau jog tokių yra net didesnė dalis. Todėl nereikėtų nustebti, jei sporto sąvoka automatiškai išfiltruoja didelę dalį žmonių, kurie galėtų būti potencialūs renginių dalyviai, tiesiog vaikštinėjantys po mišką su žemėlapiu ar gerai praleidžiantys laiką sirgdami už klubiečius, padėdami organizuoti varžybas, sukuriantys motyvuojančią terpę rezultato siekiantiems orientacininkams. “International orienteering federation” ar Suomijos “Suunnistusliitto” tiesioginėje savokoje apie sportą net kalbos nėra. Atrodytų tokia smulkmena, bet manau tai esminis ir pirminis suvokimo momentas, kuris pats pirmas neteisingai nukreipia srautą, formuoja supratimą.

Tam, kad pradėtume galvoti apie visą mechanizmo sudėtingumą, analizuoti jį, ieškoti dėsningumų ar priemonių jam keisti – pirmiausiai reikia teisingai įvardinti apie ką eina kalba. Žodžiai turi prasmę. Jų prasmė gali riboti supratimą arba atvirkščiai – praplėsti.

„Orientavimosi sportas“ nustato ribas ties sporto sąvoka. Norint į organizaciją pritraukti daugiau aktyvaus poilsio mėgėjų, reikėtų pagalvoti apie pavadinimą su platesne sąvoka, o tik vėliau skirstyti į sportą ir pvz. aktyvų poilsį. Pavadinimo variantus galima siūlyti diskusijose, kelios galvos geriau nei viena.

Toliau įsivaizduodami jog žodelis sportas nedaro įtakos organizacijos plėtrai pažvelkime į galimus naujų narių pritekėjimo ar didėjimo būdus:

• nauji vaikai ateinantys į orientavimosi sporto būrelius (ankstyvas mokyklinis amžius)
• naudojimas teisingų priemonių išlaikyti kuo didesnį kiekį mokyklinio amžiaus vaikų iki kol jie pabaigia mokyklą
• naujų suaugusių pritraukimas į OS’ą (visiškai iš šalies; vaikų tėvai, giminės; orientacininkų draugai, bendradarbiai)
• “senų”, laikinai nutolusių nuo sporto suaugusių grąžinimas atgal

Kiekvienoje iš šių grandžių turėtų būti vykdomas skirtingas darbas. Pavyzdžiui naujų vaikų ateinančių į orientacinį kiekis tiesiogiai priklauso nuo šalyje dirbančių trenerių kiekio. Atitinkamai trenerių kiekis priklauso nuo aukštosios mokyklos ruošiamų ir išleidžiamų specialistų kiekio ir kokybės. Net jei ir aukštoji mokykla turėtų potencialą ruošti stiprius specialistus, jų kiekis priklauso nuo baigusių mokyklą jaunuolių motyvacijos, noro pasirinkti tokį gyvenimo kelią bei motyvaciją pabaigus mokslus tęsti darbą pasirinktoje srityje. Toliau seka pasirinkimą įtakojantys kriterijai, su kuriais ir reikėtų dirbti. Tai yra šitoje vietoje turi būti įdedamos didžiausios pastangos, tam kad jaunuoliui darant išskaičiavimus, OS kelias turėtų svaresnių argumentų, kitais žodžiais, kad jis atitiktų bazinius prigimtinius žmogaus poreikius. Aišku pirma mintis kyla apie finansinių poreikių tenkinimą dirbant treneriu. Manau jog tai klaidingai į pirmą vietą iškeltas prioritetas, t.y. klaidingai manome jog tai svarbiausias pasirinkimo kriterijus (nors be abejo jis yra taip pat svarbus). Taip kaip yra neteisingas pardavėjo manymas jog parduodamos prekės kaina yra svarbiausias kriterijus pagal kurį pirkėjas renkasi. Pateikiu konkrečios terpės pavyzdį, kurioje būdamas jaunuolis ras svarių argumentų trenerio kelio pasirinkimui (vidinio poreikio tenkinimui) – tai aplinka, žmonių grupė (ir kuo didesnė tuo stipresnis poveikis) vertinanti, gerbianti, išaukštinanti trenerio darbą dirbančius asmenis – ne tik mintyse, bet svarbiausia – darbais, veiksmais. Yra visa eilė priemonių šiam tikslui pasiekti (tiek pinigus kainuojančių, tiek nemokamų). Tai liečia ne tik uždarą  OS’o ratą – kuo plačiau paskleidžiama mintis, tuo stipresnį poveikį ji daro.

Kaip jau minėjau ankstesniame straipsnyje, didžiausias orientacinį lankančių vaikų nubyrėjimas įvyksta ties 14 ir 18 metų amžiaus riba. Manau yra teisinga nuomonė jog tai įvyksta dėl motyvacijos stokos. O jei tiksliau ir giliau, tai žmogus/vaikas kiekvieną akimirką daro pasirinkimus – didesnio mastelio/ilgalaikėje perspektyvoje ar mažesnio/tiesiog čia ir dabar. Pasirinkimo eigoje veikia išskaičiavimo mechanizmas, kurio tikslas – pasirinkti tai kas jo manymu geriausia/naudingiausia jam. Sudėliojami prioritetai.  Norint kažką pakeisti vaikų lankomume, aktyvume – reikėtų galvoti ir dirbti būtent šitame lygyje. T.y. sąlygoti jog prioritetas pavadinimu orientacinis būtų pirmose eilėse. Tokiu atveju kyla klausimas – kuo remiantis vaikas vienus prioritetus padaro svarbesniais už kitus.

Aplinkos lūkesčiai formuoja vaiko pasirinkimus. Vaikas visuomet stengiasi pateisinti aplinkos lūkesčius. Net jei atrodo jog jis maištauja, ar bando prieštarauti vyraujančiai nuomonei – pažiūrėjus giliau, suprasime jog tai tik vyraujančios aplinkos klausimas. Jei pvz. vaiko aplinka draugai yra vagys, ir jie yra jam autoritetas – vaikas eis prieš nustatytą tvarką bandydamas pateisinti draugų lūkesčius, atitikti jų standartui. Kaip nebūtų gaila, bet lūkesčiai dažnai formuojami netiesiogiai – pvz. tėvų žiūrimos TV laidos byloja apie šių laidų svarbą jiems (o koks vaikas nenori būti svarbus tėvams?) – ir ne pati TV laida iškreipia vaiko supratimą, bet būtent tėvų santykis su šia laida. Tėvų ar draugų aplinkos vertinimas tarpusavio pokalbiuose taip duoda vaikui signalą apie tai ką jie vertina, ko nori pasiekti, kas jų manymu yra nevykėlis o ką, nors ir tyliai, bet gerbia, stato sau kaip siektiną pavyzdį (pvz. vyrauja nuomonė jog turtingi susikrauna turtus dažniausiai „nešvariai“, bet tuo pačiu metu perkamas žurnalas „Žmonės“, ar žiūrima laida „Stilius“, ar varvant seilei palydimas žvilgsniu naujas BMW – spėkite kokią žinią gauna vaikas)

Taigi, kaip aplinka galėtu paveikti būsimą orientacininką, kurioje vietoje mes galime įtakoti aplinką vaiko prioritetų dėliojimo mechanizme?

• vaikas nori būti vertinamas, pradedant mažame rate ir baigiant visame supančiame sociume. Pati savoka „vertinimas“ apibrėžiama kaip palyginimas su kažkuo ir atitikimas geriausiam, todėl svarbu, kad supratimas apie OS užsiimančių vaikų savybes atitiktų palyginamojo objekto savybėms/kriterijams.
• OS turi būti vertinamas kaip pagarbos vertas užsiėmimas, atitinkamai ir jo nariai (ir nesvarbu ar taip realiai jis vertinamas ar tik sudaromas toks įspūdis, kaip pvz. alaus gamintojų formuojamas įspūdis apie krepšinį, ar pienininkų – apie jogurto ir sveikatos santykį)
  • • konkretus pavyzdys: žinia apie tai jog 70% į gyvenimą išėjusių orientacininkų tampa pasiturinčiais verslininkais atitiktų aplinkos vaikui keliamus reikalavimus (lūkesčius) būti turtingu
    • žinia jog OS užsiimančių žmonių tikimybė susirgti prostatos vėžiu yra 15 kartų mažesnė nei kitų, atitiktų sveikatai keliamus lūkesčius (nors tai suaugusių daržas, bet juk jie būtent iš savo daržo žiūrėdami ir formuoja lūkesčius)
    • žinia jog vaikų lankančių OS mokymosi mokykloje vidurkis yra 8,5, arba OS lankymosi laikotarpiu mokymosi vidurkis vidutiniškai pagerėja 1,5 balo, atitiktų aplinkos lūkesčiams susijusiems su mokykla
    • žinia jog 95% iki 18 metų pralankiusių OS vaikų taip ir nepradeda rūkyti atitiktų sveikos, pilnavertės gyvensenos lūkesčius
    • YouTube patalpintas filmukas apie sporto klubą, arba apie konkretų vaiką (nesvarbu kokius pasiekimus pabrėžiame/įvertiname, ar tai jog jis greičiausias, ar tai jog jis sportuodamas geriausiai mokosi) tenkinamas lūkestis būti žinomam, įvertintam
    • Mokyklos skelbimų lenta ar internetinis puslapis, miesto ar rajono laikraštis, pamokos tema, TV laida, radio žaidimas, pamokslas bažnyčioje – visa tai yra terpė/aplinka, kurioje OS lankantis vaikas gali atpažinti save kaip atitinkantis aplinkos lūkesčius
    • vaikas turi įgimtą poreikį besivystydamas realizuoti tam tikras savo funkcijas – fizinis aktyvumas (teisingam kūno formavimuisi, kad būtum stipriausias tarp panašių sutvėrimų), žaidimas ir kūryba(greitesniam, tikslesniam pasaulio pažinimui), o progreso vertinimui jam pastoviai reikia turėti aplinką su kuo pasilyginti, tik kontraste galima suvokti pokytį.
    • žinia vaikui apie tai jog OS’e jis galės sportuoti įvairias sporto šakas atitinka visapusiškam fiziniam vystymuisi keliamus lūkesčius
    • treniruočių metu žaidžiami žaidimai, stovyklos gamtoje, kelionės į varžybas tiek Lietuvoje tiek užsienyje atitinka pasaulio pažinimo poreikio realizavimui
    • OS varžybos atitinka pasilyginimo poreikiui

Skatinant vaikų susidomėjimą OS’u, be jau išvardintų momentų reikia nepamiršti ir lyčių skirtumo, bei kiekvienai iš jų būdingų skirtingų poreikių bei suformuotų lūkesčių. Pavyzdžiui mergaitėms formuojamiems lūkesčiams realizuoti dažniausiai pasirenkama meninės pakraipos užsiėmimai – muzika, dailė, šokiai. Tai susiję su visuomenėje vyraujančiais lūkesčiais moteriai. Vyrai fiziškai varžosi, o moterys stengiasi atitikti toms savybėms dėl kurių verta varžytis, kas iš dalies yra tas pats varžymasis tik kitame lygyje, kitomis savybėmis. Todėl pats OS supratimas kaip sporto, vietos kurioje fiziškai varžomasi, iškarto atmeta didelę dalį moteriškos lyties atstovių. Ir tik paskutinio šimtmečio lyčių niveliavimo dėka moterys vis aktyviau renkasi varžymąsi fizinės jėgos srityje. Todėl norint privilioti į OS’ą daugiau moteriškos lyties atstovių reikėtų vertinti visiškai kitus joms aplinkos keliamus lūkesčius, bei stengtis akcentuoti būtent jų atitikimą OS’e.

• kūnas patirdamas minimalų pilnavertį (naudojami visi raumenys) fizinį krūvį (nors šis žodis turėtų neigiamai veikti supratimą – kam gi malonu patirti krūvį) formuojasi tolygiai, maksimaliai atitikdamas aplinkos formuojamiems lūkesčiams – „barbės“ etalonui. Kokią įtaką darytų mergaitės sąmonei tai, jog gražiausia „barbė“ yra orientacininkė?
• atminties lavinimas, gebėjimas greitai daryti sprendimus/pasirinkti – formuoja šiuolaikišką verslo moterį, padeda mokyklos laikotarpiu geriau įsisavinti žinias.
• pastovus santykis su gamta padeda suprasti harmoningos asmenybės vystymosi ir gamtos  dėsnių sąsajas, vertinti tikrą grožį – atitinka vidumi laisvos moters ugdymo kriterijus

Panašus mechanizmas veikia ir suaugusių atžvilgiu. Tam kad niekuomet apie OS negirdėjęs suaugęs žmogus skirstydamas prioritetus į eilę įtrauktų ir OS, šis užsiėmimas turi atitikti baziniams aplinkos lūkesčiams suaugusiojo atžvilgiu. Pažvelkime kokia terpė galėtų atitikti suaugusio žmogaus lūkesčius:

• terpė, kurioje gaunamas fizinis krūvis yra geros savijautos ribose (gerinama sveikata)
• terpė, kurioje sudaromos prielaidos pasitikrinti progreso skalę (rezultatai, palyginant su kitais dalyviais)
• galimybė naudingai (sveikata), prasmingai (davimas, komandos narių palaikymas, organizavimas) praleisti laiką
• galimybė realizuoti savo potencialą, dalintis
• galimybė priklausyti grupei (“esi kažkam reikalingas” poreikio tenkinimas)
• galimybė susitapatinti su kažkuo “superiniu”, būti kažko linksmo, gero dalimi

Tam, kad pasvarstytume kaip OS’as gali atitikti, suformuoti tokią terpę, pabandykime įsivaizduoti O-Ringen’ą taip: visi 20.000 dalyvių startuoja atskirai vienas nuo kito, trasoje sutinka tik keletą žmonių, finišuoja kiekvienas atskirai izoliuoti vienas nuo kito, po finišo iš karto sodinami į taksi ir pristatomi tiesiai į viešbutį. Atrodytų komfortas nerealus. Bet ar dėl to ten susirenka toks milžiniškas kiekis dalyvių. Juk nei trasos, nei vietovės kažkuo ypatingai nesiskiria nuo eilinių varžybų. Tai kas gi sudaro prielaidas tokiam kiekiui žmonių padaryti sprendimą ir atvykti, koks noras valdo juos? Noras pasijusti kažko didelio dalimi, netiesiogiai pajausti paramą šitame kelyje, pasilyginti savo gebėjimus su kitais. Tad kuo labiau sudaromos sąlygos realizuoti šiuos norus/poreikius, tuo labiau žmogus norės būti to dalimi.

Pažvelkime į krepšinį. Viena iš krepšinio grupės (t.y. tiek žaidėjų, tiek sirgalių)  populiarumo priežasčių yra tai jog jis sudaro prielaidą bendravimui, pasijautimui kažko didelio ir „superinio“ dalimi. O tai, kad būnant tik žiūrovu tu gali patenkinti šį poreikį ir skiria krepšinį nuo orientacinio. Aišku krepšinio atžvilgiu yra pajungtas visas verslo mechanizmas, kuris dirbtinai skatina, suteikia papildomų galimybių realizuoti bendrumo, bendravimo poreikį (alus greičiau prašnekina, gyvenimas pasidaro gražesnis, aplinkiniai taip pat, kodėl gi nepabendravus). Čia yra vienas esminių ir svarbių skirtumų, kurie turėtų nulemti organizacijos statymo, formavimo mechanizmus – krepšinis dirba su sirgaliais, orientacinis su dalyviais. Atitinkamai krepšinyje vėliau sirgaliai formuoja jaunajai kartai lūkesčius – būti krepšininku yra didelė garbė. Orientaciniame šiai dienai lūkesčius formuoja dalyviai.

Kokie galėtų būti esminiai svarbūs momentai:

• orientacininkų susibūrimai pirmiausiai turėtų būti renginiais, o tik paskui skirstomi į varžybas ir aktyvaus poilsio dalis (gali būti taikoma ne būtinai visiems susibūrimams)
• abiems šioms dalims turi būti formuojamos skirtingos prielaidos, skirtingas priėjimas
• renginys turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų abiejų grupių poreikius – sportininkams pasivaržyti, aktyvistams pabendrauti, pajudėti, pasijusti organizacijos dalimi
• pvz. dabartinių varžybų organizatoriai sąmoningai nesistengia sudaryti prielaidų/terpės dalyviams pasilikti po varžybų, pabendrauti. Ir tai pilnai pateisinama, nes renginys traktuojamas kaip varžybos – susirenkame varžytis, o visa kita tik tarp kitko. Prielaidomis/terpe aš vadinu sąmoningą tam tikrų veiksnių sudėliojimą sąlygojantį norimo rezultato gavimą – pvz. jei renginyje stovėtų dešimt šašlykinių ir malkų, yra didesnė tikimybė jog kažkas jomis pasinaudos, ar kitas pvz. jei dalyviui suteikiama galimybė nusiprausti duše, tai netiesiogiai sąlygoja tarpusavio bendravimo laiko pratęsimą. Vienas iš pavyzdžių yra pigus, kitas brangus. Galima sugalvoti įvairių būdų pasiekti šiam tikslui, svarbu turėti teisingą startinę mąstymo poziciją.

Tikiu, kad dar daug momentų nėra paminėta (pvz. sportinių rezultatų siekimo dalis). Tai pirmas žingsnis, kurio tikslas išprovokuoti diskusijoms, tikslinimams, naujiems argumentams ir galiausiai teisingiausiems sprendimams.

Linas Jasinskas

• šiuo metu LT orientavimosi pasaulis verda savose sultyse, t.y. į sportą ateina tiek pat žmonių kiek išeina
• nedarant esminių pokyčių LT OS laikysis ties maksimalia  1380 bent kažkiek kultivuojančių šį sportą žmonių riba, o reguliariau dalyvaujančių varžybose išlieka apie 300-5oo žmonių
• vertinant 2006 ir 2009 metų Vilniaus masines varžybas, aišku, jog per masinius renginius naujų OS mėgėjų nedaugėja, net gi matosi mažėjimo tendencija
• didžiausias orientacininkų nubyrėjimas vyksta ties ribomis pereinant iš 14 į  16 amžiaus grupes, ir iš 18 į elito grupę.
• kiekvienais metais į sportą ateina apie 200 vaikų, iš kurių elito (brandos) grupę vidutiniškai pasiekia tik 9%, likęs 91% tiesiog palieka sportą
• dar 50% sportuojančių prarandame per 15 metų praleistų elito grupėje (elitą aš vertinu pagal amžių, ne pagal pajėgumą)
• berniukų į sportą ateina apie 40% daugiau, o nuo elito grupės šis skirtumas stipriai padidėja ir vyrų lieka 2,5 karto daugiau nei moterų, tas pats santykis išlieka ir veteranų grupėse
• Viso Lietuvoje OS sportuojančių vyrų – 810, moterų – 450, kurie pasiskirstę sekančiai: vaikai M-294, V-416, elitas V-158, M-60, veteranai V-236, M-97
• vedantys LT OS klubai turi vidutiniškai nuo 30 iki 50 sportuojančių klubo narių
• Viso startuojančių sportininkų Vilniuje – 233, Kaune – 211, Šiauliai – 104, Panevėžys – 106, Klaipėda – 92, Alytus – 59, Marijampolė – 47, kiti miestai ir rajonai – 399

Pagaliau pribrendo konkretus darbas peržvelgti Lietuvos orientavimosi sporto vystymosi tendencijas. Darbas nėra išsamus, gal net greičiau darbelis nei darbas. Bet kiekvienas gali permąstyti sau, kur judam ko siekiam ir kas eina su mumis pakeliui.

Pradžioje keletas statistikos skaičių, kurie pateikti remiantis LOSF reitingų lentelėmis. Kadangi Lietuvos orientavimosi federacijos puslapyje pateikiama tik 2007 – 2009 metų statistika, teks tenkintis šiuo trumpu periodu, tam tikrą žinią galima išpešti ir iš šitų skaičių.

Reitingų duomenys pasako kiek žmonių atitinkamais metais vienaip ar kitaip dalyvavo Lietuvos orientavimosi sporto varžybose. Todėl vertinsime juos kaip aktyvius, veikiančius visų amžiaus grupių asmenis. Reikia turėti omenyje, jog dalis klubo narių nedalyvauja varžybose, todėl bendrą Lietuvos orientacininkų, ar šiam sportui prijaučiančių, padedančių žmonių skaičius šiek tiek didesnis nei reitingų lentelėse. Aš sakyčiau tai galėtų padidinti bendrą orientacininkų skaičių –  10%.

2009  metais varžybose dalyvavo 1261 asmenys, taigi bendras Lietuvos orientacininkų skaičius galėtų siekti 1380:

• 238 elito sportininkai
• 690 mokyklinio amžiaus vaikai
• 333 veteranai
• 120 likę sportininkai/aktyvaus poilsio mėgėjai.

Palyginimui Suomijoje metų bėgyje varžybose dalyvauja virš 8000 sportininkų,  prie šio skaičiaus dar reikėtų pridėti 12 ir 14 amžiaus grupių vaikus, kurių manyčiau būtų apie 1200. (šį skaičių gavau vertindamas jog 16 metų amžiaus grupėje dalyvauja 540 vaikų). Taigi viso sportuojančių apie 9200 žmonių. Aišku klubų narių yra daug daugiau, todėl bendras orientavimosi sporto entuziastų skaičius turėtų būti žymiai didesnis.

Net jei vertintume jog Suomijoje bendras gyventojų kiekis būtų dvigubai didesnis nei Lietuvoje (nors realiai Suomijoje gyvena 5.200.000, o Lietuvoje 3.200.000 gyventojų), norint atitikti Suomijos orientavimosi sporto mėgėjų lygį Lietuvoje turėtų tris kartus padidėti šios sporto šakos atstovų. Šis vertinimas yra labai grubus, nes praktiškai nėra vertinama visa armija suomių klubų narių ar kitų vienaip ar kitaip prie sporto populiarinimo prisidedančių asmenų.

Kaip žinia, norint suprasti ateities tendencijas, reikia pažiūrėti į jaunąją kartą kuri jas ir formuos. Šiuo metu galima spręsti, jog Lietuvos orientavimosi sportą treniruojasi 690 vaikų. Kiekvienais metais į sportą ateina apie 200 jaunų sportininkų. Jei įdomumui pažaistume skaičiais ir vertintume jog vienas treneris treniruoja apie 25 vaikų, galima spėti jog viso šiuo metu Lietuvoje dirba apie 30 trenerių. (vieno trenerio treniruojamų vaikų skaičius yra visiškai “iš dangaus”, todėl bus įdomu sužinoti tiksliau komentaruose/diskusijose). Statistiškai matosi, jog jauniausių berniukų į sportą ateina 40% daugiau nei mergaičių.

Peržvelkime 18 metų ir elito grupės sąnkirtą. Šiame laikotarpyje jaunosios kartos gyvenimas kardinaliai keičiasi, kas aišku įtakoja ir santykius su orientavimosi sportu. Vertiname jog 18 metų grupėje kiekvienais metais startuoja apie 70 sportininkų, iš kurių pusė pereina į elito grupę. Tokiu atveju gaunasi jog visu elito grupės laikotarpiu, t.y. nuo 20 iki 35 metų, grupę turėtų papildyti 35 x 15= 525 sportininkų. Šiuo metu matome jog elito grupėje vidutiniškai startuoja apie 238 sportininkų. Darome išvadą, jog per šį laikotarpį sportas praranda pusę aktyviau sportuojančių orientacininkų.

Sekančiame straipsnyje pateiksime pamąstymus ir pasiūlymus, kaip turėtų pasikeisti požiūris/pateikimas šio sporto Lietuvai, kad mūsų gretos kiekvienais metais didėtų.

Straipsnyje yra panaudota informacija iš tokių šaltinių kaip 2009, 2008, 2007 metų LOSF reitingų lentelės (išfiltruoti duomenys kad skirtingose grupėse nesidubliuotų asmenys), Vilniaus ketvirtadienių 2009 ir 2006 metų rezultatai, 2009 metų Lietuvos Taurės Klaipėdoje  ir Lietuvos čempionato trumpoje trasoje rezultatai, Suomijos orientavimosi sporto federacijos pateikta oficiali informacija, reitingų lentelės bei varžybų rezultatai.

Straipsnio autorius Linas Jasinskas