Dainava

Gyvenime mes dažnai eikvojame energija darbams, kurie tik kosmetiškai pakoreguoja situacija, o esme palieka ta pacia. Rade džiustanti medi, bandome priklijuoti prie šaku lapus, arba nudažyti žalia spalva jau sudžiuvusius. Kai tuo tarpu galbut tereikia medi palaistyti, ar persodinti i derlinga dirva.

Šis straipsnis yra asmenine nuomone ir nepretenduoja i absoliucios tiesos kategorija. Jis skirtas giliau pažvelgti i priežasciu ir pasekmiu pasauli orientavimosi sporto kontekste. Tai bandymas iš esmes suvokti principus salygojancius organizacijos/organizmo progresa ar nykima.

Šis straipsnis tai tik pirmas bandymas truputeli praplesti akirati, pagalba taikliau nusitaikyti. Tie kurie skaitys ji galvodami kodel tai turetu neveikti – garantuoju jog be didelio vargo gales pasiekti, kad tai neveiktu, juk tai nera sudetinga. Šis straipsnis neskirtas nevykeliams.

O tiems, kurie siekia, praktikoje ieško budu, kaip padaryti jog orientacinio judejimas progresuotu, taptu populiaresnis, manau šios mintys duos naudos.

Straipsnio pradžioje pateiksiu logines prielaidas, o veliau remiantis jomis ir pasiulymus. Tikiuosi jog skaitant šia minciu ir argumentu išklotine kiekvienam iš Jusu kils savu ideju kaip taikliau išnaudoti energija orientavimosi sporto populiarinimui.

Jei norime apibudinti kokios nors organizacijos ar sporto veikla kriterijais sekmingas ar ne, dažniausiai naudojame tokius rodiklius kaip:

• ar tai populiaru;
• ar kuria nauda visuomenei (senai suformuotu vertybiu kontekste)
• ar pasiekia aukšciausiu rezultatu, nustatytu tikslu.

Pabandysime pažiureti i Lietuvos orientavimosi sporta vertindami aukšciau paminetus rodiklius. Pradesime nuo vieno iš kertiniu, kuris itakoja ir sekancius – tai populiarumas. Aišku jog atsakyti i klausima ar kažkas yra  populiarus galima tik palyginimo budu  – pvz. lyginant absoliutu skaiciu, arba lyginant analogiška geriausia atitikmeni tam tikrame kontekste. Kaip konteksta vertiname Lietuva. 1300 organizacijos nariu, lyginant su 3.000.000 šalies gyventoju manau reiškia – nepopuliarus. Lyginant analogiška geriausia atitikmeni pvz. krepšini, manau rezultatas tas pats – nepopuliarus. O žiurint paprastai, musu yra ne daugiau 500 žmoniu, kuriuos butu galima pavadinti orientacininkais.

Jei jau pirmieji palyginimai nedave džiugaus rezultato, belieka pasinaudoti dar vienu palyginimo metodu, t.y. per laiko vieneta ivykes pokytis. Pokytis (populiarumo kontekste) šiuo atveju apibudinamas kaip organizacijos nariu didejimas arba mažejimas per laiko vieneta. Teigiamas pokytis liudytu jog organizacija juda link norimo vertinimo (tampa populiaresne), neigiamas – atvirkšciai. Remiantis tik statistiniais duomenimis, tenka pripažinti, jog antras variantas labiau tinka šiandieniniai OS situacijai Lietuvoje apibudinti. Net nesigilinant i statistinius paskutiniu metu duomenis, ir prisiminus postkomunistini didiji orientacininku skrydi per Baltijos jura dalyvauti O-Ringen’o varžybose, kur Lietuviu vienaip ar kitaip dalyvaujanciu OS varžybose buvo apie 1000 žmoniu bei palyginus su dabartiniu 1200 bendru skaiciumi, suprasime jog per paskutinius 20 metu musu gretos realiai padidejo 200 žmoniu – po 10 žmoniu per metus . Tai pateikiu ne del to jog noreciau kažka sukritikuoti, ir tikiu kad sugalvotume daugybe priežasciu kodel nebuvo galima pasiekti geresniu rezultatu ir kad šitas rezultatas yra labai geras palyginus su galejusiu ivykti labai blogu. Tiesiog noriu, kad pažvelgtume faktams i akis. Nes tai vienintelis kelias ateityje daryti teisingus sprendimus.

Klausimas, o ka galime padaryti, kad organizacija butu populiaresne – automatiškai reiškia nora jog nariu daugetu (nariu placiaja prasme).  Žinant jog nariu daugejimo prielaida kuria pirmiausia tie kurie jau esa nariais, kyla klausimas – kodel jie to nori ar turetu noreti – nes tai ir yra varomoji jega dedant pastangas. Keletas galimu priežasciu:

• nuo padidejusio dalyviu kiekio geretu renginiu kokybe, t.y. salygu sau gerinimas;
• naturalus noras priklausyti kuo didesnei organizacijai (bandai/grupei), t.y. vel del saves;
• didesne tikimybe tureti stipresniu sportininku; o kam gi patinka priklausyti silpnu grupei?
• noras priklausyti tokiai organizacijai, kuri pagal visuomeneje priimtus populiarius kriterijus yra geresne (stipresne) už kitas;
• noras pasidalinti tuo geriu su kuo daugiau žmoniu, t.y. noras duoti;

Komentuodami paskutini argumenta paklaustume, o kodel kiti turetu patiketi jog tai geris? Keli atsakymo variantai:

• OS salygoja harmoninga fizinio kuno ir protiniu gebejimu vystymasi;
• žmogus tampa sveikesnis;
• sudaro prielaidas šeimos vertybiu išlaikymui ir puoselejimui;
• vaikams vidiniu asmenybes poreikiu brestant realizavimas –  ugdo savarankiškuma, iniciatyvuma, mokina bendrauti su gamta, suteikia galimybe realizuoti save;
• vaikams – fiziniu asmenybes poreikiu brestant realizavimas – ivairus žaidimai, slidinejimas, begimas, plaukimas.

Dabar kiekvienas sau pagalvokime kaip suprantame savoka kuri turetu apibrežti turi – deže. Koki dydi isivaizdavote? Tik atsakykite sau sažiningai. Tai greiciausiai neturetu buti didesnis daiktas kaip 1 kubinis metras. O dabar savoka – konteineris. Noredami sutalpinti didesni daikta, ko gero labiau pasitiketume savoka konteineris, ir negaištumete laiko ties deže.

Daugelis aukšciau išvardintu orientavimosi sporta apibudinanciu teiginiu niekaip netelpa i sporto sampratos remus. Manyciau jog tokiu yra net didesne dalis. Todel nereiketu nustebti, jei sporto savoka automatiškai išfiltruoja didele dali žmoniu, kurie galetu buti potencialus renginiu dalyviai, tiesiog vaikštinejantys po miška su žemelapiu ar gerai praleidžiantys laika sirgdami už klubiecius, padedami organizuoti varžybas, sukuriantys motyvuojancia terpe rezultato siekiantiems orientacininkams. “International orienteering federation” ar Suomijos “Suunnistusliitto” tiesiogineje savokoje apie sporta net kalbos nera. Atrodytu tokia smulkmena, bet manau tai esminis ir pirminis suvokimo momentas, kuris pats pirmas neteisingai nukreipia srauta, formuoja supratima.

Tam, kad pradetume galvoti apie visa mechanizmo sudetinguma, analizuoti ji, ieškoti desningumu ar priemoniu jam keisti – pirmiausiai reikia teisingai ivardinti apie ka eina kalba. Žodžiai turi prasme. Ju prasme gali riboti supratima arba atvirkšciai – praplesti.

„Orientavimosi sportas“ nustato ribas ties sporto savoka. Norint i organizacija pritraukti daugiau aktyvaus poilsio megeju, reiketu pagalvoti apie pavadinima su platesne savoka, o tik veliau skirstyti i sporta ir pvz. aktyvu poilsi. Pavadinimo variantus galima siulyti diskusijose, kelios galvos geriau nei viena.

Toliau isivaizduodami jog žodelis sportas nedaro itakos organizacijos pletrai pažvelkime i galimus nauju nariu pritekejimo ar didejimo budus:

• nauji vaikai ateinantys i orientavimosi sporto burelius (ankstyvas mokyklinis amžius)
• naudojimas teisingu priemoniu išlaikyti kuo didesni kieki mokyklinio amžiaus vaiku iki kol jie pabaigia mokykla
• nauju suaugusiu pritraukimas i OS’a (visiškai iš šalies; vaiku tevai, gimines; orientacininku draugai, bendradarbiai)
• “senu”, laikinai nutolusiu nuo sporto suaugusiu gražinimas atgal

Kiekvienoje iš šiu grandžiu turetu buti vykdomas skirtingas darbas. Pavyzdžiui nauju vaiku ateinanciu i orientacini kiekis tiesiogiai priklauso nuo šalyje dirbanciu treneriu kiekio. Atitinkamai treneriu kiekis priklauso nuo aukštosios mokyklos ruošiamu ir išleidžiamu specialistu kiekio ir kokybes. Net jei ir aukštoji mokykla turetu potenciala ruošti stiprius specialistus, ju kiekis priklauso nuo baigusiu mokykla jaunuoliu motyvacijos, noro pasirinkti toki gyvenimo kelia bei motyvacija pabaigus mokslus testi darba pasirinktoje srityje. Toliau seka pasirinkima itakojantys kriterijai, su kuriais ir reiketu dirbti. Tai yra šitoje vietoje turi buti idedamos didžiausios pastangos, tam kad jaunuoliui darant išskaiciavimus, OS kelias turetu svaresniu argumentu, kitais žodžiais, kad jis atitiktu bazinius prigimtinius žmogaus poreikius. Aišku pirma mintis kyla apie finansiniu poreikiu tenkinima dirbant treneriu. Manau jog tai klaidingai i pirma vieta iškeltas prioritetas, t.y. klaidingai manome jog tai svarbiausias pasirinkimo kriterijus (nors be abejo jis yra taip pat svarbus). Taip kaip yra neteisingas pardavejo manymas jog parduodamos prekes kaina yra svarbiausias kriterijus pagal kuri pirkejas renkasi. Pateikiu konkrecios terpes pavyzdi, kurioje budamas jaunuolis ras svariu argumentu trenerio kelio pasirinkimui (vidinio poreikio tenkinimui) – tai aplinka, žmoniu grupe (ir kuo didesne tuo stipresnis poveikis) vertinanti, gerbianti, išaukštinanti trenerio darba dirbancius asmenis – ne tik mintyse, bet svarbiausia – darbais, veiksmais. Yra visa eile priemoniu šiam tikslui pasiekti (tiek pinigus kainuojanciu, tiek nemokamu). Tai liecia ne tik uždara  OS’o rata – kuo placiau paskleidžiama mintis, tuo stipresni poveiki ji daro.

Kaip jau minejau ankstesniame straipsnyje, didžiausias orientacini lankanciu vaiku nubyrejimas ivyksta ties 14 ir 18 metu amžiaus riba. Manau yra teisinga nuomone jog tai ivyksta del motyvacijos stokos. O jei tiksliau ir giliau, tai žmogus/vaikas kiekviena akimirka daro pasirinkimus – didesnio mastelio/ilgalaikeje perspektyvoje ar mažesnio/tiesiog cia ir dabar. Pasirinkimo eigoje veikia išskaiciavimo mechanizmas, kurio tikslas – pasirinkti tai kas jo manymu geriausia/naudingiausia jam. Sudeliojami prioritetai.  Norint kažka pakeisti vaiku lankomume, aktyvume – reiketu galvoti ir dirbti butent šitame lygyje. T.y. salygoti jog prioritetas pavadinimu orientacinis butu pirmose eilese. Tokiu atveju kyla klausimas – kuo remiantis vaikas vienus prioritetus padaro svarbesniais už kitus.

Aplinkos lukesciai formuoja vaiko pasirinkimus. Vaikas visuomet stengiasi pateisinti aplinkos lukescius. Net jei atrodo jog jis maištauja, ar bando prieštarauti vyraujanciai nuomonei – pažiurejus giliau, suprasime jog tai tik vyraujancios aplinkos klausimas. Jei pvz. vaiko aplinka draugai yra vagys, ir jie yra jam autoritetas – vaikas eis prieš nustatyta tvarka bandydamas pateisinti draugu lukescius, atitikti ju standartui. Kaip nebutu gaila, bet lukesciai dažnai formuojami netiesiogiai – pvz. tevu žiurimos TV laidos byloja apie šiu laidu svarba jiems (o koks vaikas nenori buti svarbus tevams?) – ir ne pati TV laida iškreipia vaiko supratima, bet butent tevu santykis su šia laida. Tevu ar draugu aplinkos vertinimas tarpusavio pokalbiuose taip duoda vaikui signala apie tai ka jie vertina, ko nori pasiekti, kas ju manymu yra nevykelis o ka, nors ir tyliai, bet gerbia, stato sau kaip siektina pavyzdi (pvz. vyrauja nuomone jog turtingi susikrauna turtus dažniausiai „nešvariai“, bet tuo paciu metu perkamas žurnalas „Žmones“, ar žiurima laida „Stilius“, ar varvant seilei palydimas žvilgsniu naujas BMW – spekite kokia žinia gauna vaikas)

Taigi, kaip aplinka galetu paveikti busima orientacininka, kurioje vietoje mes galime itakoti aplinka vaiko prioritetu deliojimo mechanizme?

• vaikas nori buti vertinamas, pradedant mažame rate ir baigiant visame supanciame sociume. Pati savoka „vertinimas“ apibrežiama kaip palyginimas su kažkuo ir atitikimas geriausiam, todel svarbu, kad supratimas apie OS užsiimanciu vaiku savybes atitiktu palyginamojo objekto savybems/kriterijams.
• OS turi buti vertinamas kaip pagarbos vertas užsiemimas, atitinkamai ir jo nariai (ir nesvarbu ar taip realiai jis vertinamas ar tik sudaromas toks ispudis, kaip pvz. alaus gamintoju formuojamas ispudis apie krepšini, ar pienininku – apie jogurto ir sveikatos santyki)
  • • konkretus pavyzdys: žinia apie tai jog 70% i gyvenima išejusiu orientacininku tampa pasiturinciais verslininkais atitiktu aplinkos vaikui keliamus reikalavimus (lukescius) buti turtingu
    • žinia jog OS užsiimanciu žmoniu tikimybe susirgti prostatos vežiu yra 15 kartu mažesne nei kitu, atitiktu sveikatai keliamus lukescius (nors tai suaugusiu daržas, bet juk jie butent iš savo daržo žiuredami ir formuoja lukescius)
    • žinia jog vaiku lankanciu OS mokymosi mokykloje vidurkis yra 8,5, arba OS lankymosi laikotarpiu mokymosi vidurkis vidutiniškai pagereja 1,5 balo, atitiktu aplinkos lukesciams susijusiems su mokykla
    • žinia jog 95% iki 18 metu pralankiusiu OS vaiku taip ir nepradeda rukyti atitiktu sveikos, pilnavertes gyvensenos lukescius
    • YouTube patalpintas filmukas apie sporto kluba, arba apie konkretu vaika (nesvarbu kokius pasiekimus pabrežiame/ivertiname, ar tai jog jis greiciausias, ar tai jog jis sportuodamas geriausiai mokosi) tenkinamas lukestis buti žinomam, ivertintam
    • Mokyklos skelbimu lenta ar internetinis puslapis, miesto ar rajono laikraštis, pamokos tema, TV laida, radio žaidimas, pamokslas bažnycioje – visa tai yra terpe/aplinka, kurioje OS lankantis vaikas gali atpažinti save kaip atitinkantis aplinkos lukescius
    • vaikas turi igimta poreiki besivystydamas realizuoti tam tikras savo funkcijas – fizinis aktyvumas (teisingam kuno formavimuisi, kad butum stipriausias tarp panašiu sutverimu), žaidimas ir kuryba(greitesniam, tikslesniam pasaulio pažinimui), o progreso vertinimui jam pastoviai reikia tureti aplinka su kuo pasilyginti, tik kontraste galima suvokti pokyti.
    • žinia vaikui apie tai jog OS’e jis gales sportuoti ivairias sporto šakas atitinka visapusiškam fiziniam vystymuisi keliamus lukescius
    • treniruociu metu žaidžiami žaidimai, stovyklos gamtoje, keliones i varžybas tiek Lietuvoje tiek užsienyje atitinka pasaulio pažinimo poreikio realizavimui
    • OS varžybos atitinka pasilyginimo poreikiui

Skatinant vaiku susidomejima OS’u, be jau išvardintu momentu reikia nepamiršti ir lyciu skirtumo, bei kiekvienai iš ju budingu skirtingu poreikiu bei suformuotu lukesciu. Pavyzdžiui mergaitems formuojamiems lukesciams realizuoti dažniausiai pasirenkama menines pakraipos užsiemimai – muzika, daile, šokiai. Tai susije su visuomeneje vyraujanciais lukesciais moteriai. Vyrai fiziškai varžosi, o moterys stengiasi atitikti toms savybems del kuriu verta varžytis, kas iš dalies yra tas pats varžymasis tik kitame lygyje, kitomis savybemis. Todel pats OS supratimas kaip sporto, vietos kurioje fiziškai varžomasi, iškarto atmeta didele dali moteriškos lyties atstoviu. Ir tik paskutinio šimtmecio lyciu niveliavimo deka moterys vis aktyviau renkasi varžymasi fizines jegos srityje. Todel norint privilioti i OS’a daugiau moteriškos lyties atstoviu reiketu vertinti visiškai kitus joms aplinkos keliamus lukescius, bei stengtis akcentuoti butent ju atitikima OS’e.

• kunas patirdamas minimalu pilnaverti (naudojami visi raumenys) fizini kruvi (nors šis žodis turetu neigiamai veikti supratima – kam gi malonu patirti kruvi) formuojasi tolygiai, maksimaliai atitikdamas aplinkos formuojamiems lukesciams – „barbes“ etalonui. Kokia itaka darytu mergaites samonei tai, jog gražiausia „barbe“ yra orientacininke?
• atminties lavinimas, gebejimas greitai daryti sprendimus/pasirinkti – formuoja šiuolaikiška verslo moteri, padeda mokyklos laikotarpiu geriau isisavinti žinias.
• pastovus santykis su gamta padeda suprasti harmoningos asmenybes vystymosi ir gamtos  desniu sasajas, vertinti tikra groži – atitinka vidumi laisvos moters ugdymo kriterijus

Panašus mechanizmas veikia ir suaugusiu atžvilgiu. Tam kad niekuomet apie OS negirdejes suauges žmogus skirstydamas prioritetus i eile itrauktu ir OS, šis užsiemimas turi atitikti baziniams aplinkos lukesciams suaugusiojo atžvilgiu. Pažvelkime kokia terpe galetu atitikti suaugusio žmogaus lukescius:

• terpe, kurioje gaunamas fizinis kruvis yra geros savijautos ribose (gerinama sveikata)
• terpe, kurioje sudaromos prielaidos pasitikrinti progreso skale (rezultatai, palyginant su kitais dalyviais)
• galimybe naudingai (sveikata), prasmingai (davimas, komandos nariu palaikymas, organizavimas) praleisti laika
• galimybe realizuoti savo potenciala, dalintis
• galimybe priklausyti grupei (“esi kažkam reikalingas” poreikio tenkinimas)
• galimybe susitapatinti su kažkuo “superiniu”, buti kažko linksmo, gero dalimi

Tam, kad pasvarstytume kaip OS’as gali atitikti, suformuoti tokia terpe, pabandykime isivaizduoti O-Ringen’a taip: visi 20.000 dalyviu startuoja atskirai vienas nuo kito, trasoje sutinka tik keleta žmoniu, finišuoja kiekvienas atskirai izoliuoti vienas nuo kito, po finišo iš karto sodinami i taksi ir pristatomi tiesiai i viešbuti. Atrodytu komfortas nerealus. Bet ar del to ten susirenka toks milžiniškas kiekis dalyviu. Juk nei trasos, nei vietoves kažkuo ypatingai nesiskiria nuo eiliniu varžybu. Tai kas gi sudaro prielaidas tokiam kiekiui žmoniu padaryti sprendima ir atvykti, koks noras valdo juos? Noras pasijusti kažko didelio dalimi, netiesiogiai pajausti parama šitame kelyje, pasilyginti savo gebejimus su kitais. Tad kuo labiau sudaromos salygos realizuoti šiuos norus/poreikius, tuo labiau žmogus nores buti to dalimi.

Pažvelkime i krepšini. Viena iš krepšinio grupes (t.y. tiek žaideju, tiek sirgaliu)  populiarumo priežasciu yra tai jog jis sudaro prielaida bendravimui, pasijautimui kažko didelio ir „superinio“ dalimi. O tai, kad bunant tik žiurovu tu gali patenkinti ši poreiki ir skiria krepšini nuo orientacinio. Aišku krepšinio atžvilgiu yra pajungtas visas verslo mechanizmas, kuris dirbtinai skatina, suteikia papildomu galimybiu realizuoti bendrumo, bendravimo poreiki (alus greiciau prašnekina, gyvenimas pasidaro gražesnis, aplinkiniai taip pat, kodel gi nepabendravus). Cia yra vienas esminiu ir svarbiu skirtumu, kurie turetu nulemti organizacijos statymo, formavimo mechanizmus – krepšinis dirba su sirgaliais, orientacinis su dalyviais. Atitinkamai krepšinyje veliau sirgaliai formuoja jaunajai kartai lukescius – buti krepšininku yra didele garbe. Orientaciniame šiai dienai lukescius formuoja dalyviai.

Kokie galetu buti esminiai svarbus momentai:

• orientacininku susiburimai pirmiausiai turetu buti renginiais, o tik paskui skirstomi i varžybas ir aktyvaus poilsio dalis (gali buti taikoma ne butinai visiems susiburimams)
• abiems šioms dalims turi buti formuojamos skirtingos prielaidos, skirtingas priejimas
• renginys turi buti organizuojamas taip, kad atitiktu abieju grupiu poreikius – sportininkams pasivaržyti, aktyvistams pabendrauti, pajudeti, pasijusti organizacijos dalimi
• pvz. dabartiniu varžybu organizatoriai samoningai nesistengia sudaryti prielaidu/terpes dalyviams pasilikti po varžybu, pabendrauti. Ir tai pilnai pateisinama, nes renginys traktuojamas kaip varžybos – susirenkame varžytis, o visa kita tik tarp kitko. Prielaidomis/terpe aš vadinu samoninga tam tikru veiksniu sudeliojima salygojanti norimo rezultato gavima – pvz. jei renginyje stovetu dešimt šašlykiniu ir malku, yra didesne tikimybe jog kažkas jomis pasinaudos, ar kitas pvz. jei dalyviui suteikiama galimybe nusiprausti duše, tai netiesiogiai salygoja tarpusavio bendravimo laiko pratesima. Vienas iš pavyzdžiu yra pigus, kitas brangus. Galima sugalvoti ivairiu budu pasiekti šiam tikslui, svarbu tureti teisinga startine mastymo pozicija.

Tikiu, kad dar daug momentu nera pamineta (pvz. sportiniu rezultatu siekimo dalis). Tai pirmas žingsnis, kurio tikslas išprovokuoti diskusijoms, tikslinimams, naujiems argumentams ir galiausiai teisingiausiems sprendimams.

Linas Jasinskas

• šiuo metu LT orientavimosi pasaulis verda savose sultyse, t.y. i sporta ateina tiek pat žmoniu kiek išeina
• nedarant esminiu pokyciu LT OS laikysis ties maksimalia  1380 bent kažkiek kultivuojanciu ši sporta žmoniu riba, o reguliariau dalyvaujanciu varžybose išlieka apie 300-5oo žmoniu
• vertinant 2006 ir 2009 metu Vilniaus masines varžybas, aišku, jog per masinius renginius nauju OS megeju nedaugeja, net gi matosi mažejimo tendencija
• didžiausias orientacininku nubyrejimas vyksta ties ribomis pereinant iš 14 i  16 amžiaus grupes, ir iš 18 i elito grupe.
• kiekvienais metais i sporta ateina apie 200 vaiku, iš kuriu elito (brandos) grupe vidutiniškai pasiekia tik 9%, likes 91% tiesiog palieka sporta
• dar 50% sportuojanciu prarandame per 15 metu praleistu elito grupeje (elita aš vertinu pagal amžiu, ne pagal pajeguma)
• berniuku i sporta ateina apie 40% daugiau, o nuo elito grupes šis skirtumas stipriai padideja ir vyru lieka 2,5 karto daugiau nei moteru, tas pats santykis išlieka ir veteranu grupese
• Viso Lietuvoje OS sportuojanciu vyru – 810, moteru – 450, kurie pasiskirste sekanciai: vaikai M-294, V-416, elitas V-158, M-60, veteranai V-236, M-97
• vedantys LT OS klubai turi vidutiniškai nuo 30 iki 50 sportuojanciu klubo nariu
• Viso startuojanciu sportininku Vilniuje – 233, Kaune – 211, Šiauliai – 104, Panevežys – 106, Klaipeda – 92, Alytus – 59, Marijampole – 47, kiti miestai ir rajonai – 399

Pagaliau pribrendo konkretus darbas peržvelgti Lietuvos orientavimosi sporto vystymosi tendencijas. Darbas nera išsamus, gal net greiciau darbelis nei darbas. Bet kiekvienas gali permastyti sau, kur judam ko siekiam ir kas eina su mumis pakeliui.

Pradžioje keletas statistikos skaiciu, kurie pateikti remiantis LOSF reitingu lentelemis. Kadangi Lietuvos orientavimosi federacijos puslapyje pateikiama tik 2007 – 2009 metu statistika, teks tenkintis šiuo trumpu periodu, tam tikra žinia galima išpešti ir iš šitu skaiciu.

Reitingu duomenys pasako kiek žmoniu atitinkamais metais vienaip ar kitaip dalyvavo Lietuvos orientavimosi sporto varžybose. Todel vertinsime juos kaip aktyvius, veikiancius visu amžiaus grupiu asmenis. Reikia tureti omenyje, jog dalis klubo nariu nedalyvauja varžybose, todel bendra Lietuvos orientacininku, ar šiam sportui prijaucianciu, padedanciu žmoniu skaicius šiek tiek didesnis nei reitingu lentelese. Aš sakyciau tai galetu padidinti bendra orientacininku skaiciu –  10%.

2009  metais varžybose dalyvavo 1261 asmenys, taigi bendras Lietuvos orientacininku skaicius galetu siekti 1380:

• 238 elito sportininkai
• 690 mokyklinio amžiaus vaikai
• 333 veteranai
• 120 like sportininkai/aktyvaus poilsio megejai.

Palyginimui Suomijoje metu begyje varžybose dalyvauja virš 8000 sportininku,  prie šio skaiciaus dar reiketu prideti 12 ir 14 amžiaus grupiu vaikus, kuriu manyciau butu apie 1200. (ši skaiciu gavau vertindamas jog 16 metu amžiaus grupeje dalyvauja 540 vaiku). Taigi viso sportuojanciu apie 9200 žmoniu. Aišku klubu nariu yra daug daugiau, todel bendras orientavimosi sporto entuziastu skaicius turetu buti žymiai didesnis.

Net jei vertintume jog Suomijoje bendras gyventoju kiekis butu dvigubai didesnis nei Lietuvoje (nors realiai Suomijoje gyvena 5.200.000, o Lietuvoje 3.200.000 gyventoju), norint atitikti Suomijos orientavimosi sporto megeju lygi Lietuvoje turetu tris kartus padideti šios sporto šakos atstovu. Šis vertinimas yra labai grubus, nes praktiškai nera vertinama visa armija suomiu klubu nariu ar kitu vienaip ar kitaip prie sporto populiarinimo prisidedanciu asmenu.

Kaip žinia, norint suprasti ateities tendencijas, reikia pažiureti i jaunaja karta kuri jas ir formuos. Šiuo metu galima spresti, jog Lietuvos orientavimosi sporta treniruojasi 690 vaiku. Kiekvienais metais i sporta ateina apie 200 jaunu sportininku. Jei idomumui pažaistume skaiciais ir vertintume jog vienas treneris treniruoja apie 25 vaiku, galima speti jog viso šiuo metu Lietuvoje dirba apie 30 treneriu. (vieno trenerio treniruojamu vaiku skaicius yra visiškai “iš dangaus”, todel bus idomu sužinoti tiksliau komentaruose/diskusijose). Statistiškai matosi, jog jauniausiu berniuku i sporta ateina 40% daugiau nei mergaiciu.

Peržvelkime 18 metu ir elito grupes sankirta. Šiame laikotarpyje jaunosios kartos gyvenimas kardinaliai keiciasi, kas aišku itakoja ir santykius su orientavimosi sportu. Vertiname jog 18 metu grupeje kiekvienais metais startuoja apie 70 sportininku, iš kuriu puse pereina i elito grupe. Tokiu atveju gaunasi jog visu elito grupes laikotarpiu, t.y. nuo 20 iki 35 metu, grupe turetu papildyti 35 x 15= 525 sportininku. Šiuo metu matome jog elito grupeje vidutiniškai startuoja apie 238 sportininku. Darome išvada, jog per ši laikotarpi sportas praranda puse aktyviau sportuojanciu orientacininku.

Sekanciame straipsnyje pateiksime pamastymus ir pasiulymus, kaip turetu pasikeisti požiuris/pateikimas šio sporto Lietuvai, kad musu gretos kiekvienais metais didetu.

Straipsnyje yra panaudota informacija iš tokiu šaltiniu kaip 2009, 2008, 2007 metu LOSF reitingu lenteles (išfiltruoti duomenys kad skirtingose grupese nesidubliuotu asmenys), Vilniaus ketvirtadieniu 2009 ir 2006 metu rezultatai, 2009 metu Lietuvos Taures Klaipedoje  ir Lietuvos cempionato trumpoje trasoje rezultatai, Suomijos orientavimosi sporto federacijos pateikta oficiali informacija, reitingu lenteles bei varžybu rezultatai.

Straipsnio autorius Linas Jasinskas

Musu klubiete Sandra Paužaite užeme 12 veita antros dienos varžybose Portugalijoje. Laimejo šiuo metu stipriausia orientacininke pasaulyje Simone Niggli. Viso finišavo 95 elito sportininkes.

Donatas Stulgys užeme 121 vieta iš 243 finišavusiu elito vyru. Laimejo žymusis prancuzas Thierry Gueorgiou.

Elito moteru pirmas dvidešimtukas:

1   7940 Niggli Simone                     82     [3872] O-POR SWISS OT              31:58

2   8034 Helena Jansson                           [3912] COC TC IF Hagen             32:44

3   7757 Yulia Novikova                       80 [3800] Delta RUS                           34:52

4   7893 Céline DODIN                         79 [3855] French OT                           35:16

5   7668 Ida Bobach                               91 [3771] SunO / Denmark Team     35:50

6   7933 Lina Persson                           82 [3867] O-POR KOK                        36:08

7   7945 Lüscher Sara                           78 [3872] O-POR SWISS OT              36:32

8   8021 Ann-Margrethe Hausken          [3909] COC TC Halden SK           36:51

9   7946 Wild Angela                            80 [3872] O-POR SWISS OT              36:53

10   7763 Eva Jurenikova                      78 [3804] DGoIF                                   37:01

10   8072 Lina Strand                          88 [3927] Göteborg-Majorna OK       37:01

12   7470 Sandra Pauzaite                    81 [3714] IGTISA – LTU                       37:09

12   7696 Heidi Østlid Bagstevold        87 [3783] SunO / Bækkelagets         37:09

14   8015 Vendula Klechova                        [3909] COC TC Halden SK           37:48

15   7939 Hauswirth Sabine                  87 [3872] O-POR SWISS OT             38:14

16   7934 Monika Topinková                80 [3867] O-POR KOK                        38:28

17   7877 Capucine VERCELLOTTI     85 [3855] French OT                           38:36

18   7890 Charlotte BOUCHET            86 [3855] French OT                           38:40

19   7699 Seline Stalder                           84 [3783] SunO / Bækkelagets         39:23

20   7467 Rasa Ptasekaite                      87 [3714] IGTISA – LTU                      39:39